Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.

Ūkininkas Povilas Žolynas nerimauja dėl Lietuvos smulkiųjų ūkių ateities, be tikisi, kad jais pasirūpins ir padės vietos valdžia.

Ūkininkas Povilas Žolynas nerimauja dėl Lietuvos smulkiųjų ūkių ateities, be tikisi, kad jais pasirūpins ir padės vietos valdžia.

Pagrindą pastatė tėvai
Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir atkakliu darbu, sutiko, kad be tėvų pagalbos vargu ar būtų kas nors išėję.
– Pirmiausia iš tėvų atėjo patirtis, supratimas, kas yra žemė ir darbas su ja. Pradedant dirbti savarankiškai nepakeičiamas buvo ir jų dovanotas pradinis kapitalas – žemė, technika, pastatai. Man reikėjo tiesiog tęsti jų pradėtus darbus. Šiandien viską pradėti nuo nulio gali tik labai norintis ir nemažą pinigų sumą turintis žmogus. Galbūt padėtų paskolos, bet veltis į tokius dalykus neturint garantijos, kad visa tai atsipirks, būtų labai rizikinga ir kvaila. Na, nebent jei žinotum, kad tavo produkciją tikrai kažkas nupirks, – svarstė ūkininkas.

Ūkininko laukuose užaugintomis daržovėmis maitinama darželiuose, mokyklose, net įkalinimo įstaigose.

Ūkininko laukuose užaugintomis daržovėmis maitinama darželiuose, mokyklose, net įkalinimo įstaigose.

Sunkiausia – parduoti
Nepaisant to, kad turi nuolatinių klientų būrį, ūkininkui daugiausia rūpesčių kelia produkcijos realizavimas. Anot jo, tiesiogiai patekti į rinką šiandien ūkininkams beveik neįmanoma. Jei nori, kad tavo produkcija atsidurtų kavinėse, valgyklose arba prekybos centruose, privalu bendradarbiauti su logistikos įmonėmis. Jos, anot ūkininko, su smulkiais ūkiais dirbti nenori, nes šie pristato nedidelius kiekius produkcijos, be to, dažnai neatitinkančios keliamų reikalavimų. Norima tik vienodo dydžio ir tik tam tikrų veislių daržovių, taip pat pageidaujama, kad produkciją tiektum ištisus metus.
Anot P. Žolyno, toli gražu ne visiems ūkininkams tokie reikalavimai įveikiami. Juk ne visi turi galimybę produkciją sandėliuoti, o ir vienodo dydžio bulves užauginti sudėtinga. Tad ir blaškosi daržininkai po turgus, kviečia atvykti produkcijos įsigyti į savo namus, bet konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kaskart darosi vis sudėtingiau.

Logistikos įmonėms smulkieji ūkininkai neįtinka, nes nesugeba užauginti jų standartus atitinkančių daržovių.

Logistikos įmonėms smulkieji ūkininkai neįtinka, nes nesugeba užauginti jų standartus atitinkančių daržovių.

Ragina imtis pertvarkos
Ūkininko teigimu, šiandien praradimus ir patiriamą įvairią žalą bent šiek tiek kompensuoja tiesioginės ES išmokos. Kalbama, kad pasibaigus 2020 metų ES finansavimo laikotarpiui, jų neliks, o tai ūkininką verčia sunerimti.
– Tos išmokos, galima sakyti, mums duoda didžiausią dalį pelno. Jei jų nebeliks, ūkininkų veiklos efektyvumas smuks bent trečdaliu. Jau dabar sunkiai verčiamės, todėl bijau pagalvoti, kas bus po 2020 metų. Suprantu, kad baisiai skamba tas faktas, jog tik išmokos mus išlaiko, tačiau realybė yra tokia. Lietuvos žemės ūkiui reikia permainų. Jei Europa paramos neskirs, vietinė valdžia turi imtis iniciatyvos kažką keisti, tvarkyti, perorganizuoti. Nesakau, kad turi būtinai mus remti pinigais, reikia tik sudaryti sąlygas, kad patys galėtume užsidirbti. Jei niekas nesikeis, smulkūs šeimos ūkiai tiesiog išnyks ir šalyje įsitvirtins stambūs žemvaldžiai, – prognozavo ūkininkas.

 
Siūlo nepamiršti laisvalaikio
Nepaisant to, kad šalies žemės ūkiui išsakė nemažai kritikos, P. Žolynas teigė, jog kol pajėgs ir bent kiek finansiškai apsimokės, jis ūkyje tikrai dirbs.
– Kitaip savęs neįsivaizduoju, juk tai darbas, kurį moku geriausiai. Gaila būtų viską mesti padarius tokį įdirbį, todėl gyvename ir tikimės, kad kada nors bus geriau. Kasdienybei praskaidrinti nuo darbų pabėgu pamedžioti, taip pat esu Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys. Svarbu turėti mėgstamą veiklą, kuria užsiimdamas gali nutolti nuo kasdienybės. Tuomet įprasti ir pabodę darbai vėl tampa mieli, džiugina, – paaiškino ūkininkas.